Profesinis tobulėjimas Estijoje
Balandžio 4-6 d. auklėtoja Dainora Strumylienė kartu su Klaipėdos rajono mokytojomis bei darželių auklėtojomis dalyvavo Tarptautiniame kvalifikacijos tobulinimo seminare „Rezultatais grįsto mokymo patirtis Estijos švietimo įstaigose“.
Maršrutas Tartu-Talinas suteikė galimybę aplankyti šalia Tartu miesto įsikūrusį Luunjos vaikų darželį „Midrimaa“, susipažinome su vaikų darželio edukacinėmis erdvėmis, ugdymo metodikomis, taikomomis ugdymo priemonėmis (nuo lego konstruktorių ir laptopų iki edukacinių bitučių „Bee Bot“). Žavėjomės Estijos pedagogų nuoširdumu, paprastumu, svetingumu bei pedagogų atlyginimų dydžiu ir pedagogų, specialistų bei ugdomų vaikų skaičiaus grupėje santykiu. Neišdildomą įspūdį paliko lauko edukacinės erdvės, priemonės, įrengimai.
Nustebino vizitas Talino 21-ojoje vidurinėje mokykloje, kuris vainikavo mūsų rajono pedagogų patirtis Estijos ugdymo įstaigose. Tai – didžiausia Talino vidurinė mokykla, kurioje mokosi 1357 mokiniai, o juos ugdo 80 bendrojo ir 20 neformaliojo ugdymo mokytojų. Mokykla stebino išskirtiniu senamiesčiui būdingu architektūriniu pastatu, aukšta vadovų, mokytojų ir mokinių bendravimo kultūra, neregėtomis edukacinėmis erdvėmis, įvairiomis ugdymo profiliavimo galimybėmis bei pagarba svečiui, kurią pajutome tik įėję į vidų.
Galėjome pasigrožėti ir nuostabia Estijos gamta ir istorinėmis architektūros įžymybėmis. Aplankėme Tartu miesto įžymiąsias vietas: senamiestį, Rotušės aikštę, šv. Jono apžvalgos aikštelę, Domo katedros griuvėsius, „Velnių“ ir „Angelų“ tiltus, įspūdingą mokslo centrą „Ahhaa“, nuvykome į Kuremae moterų stačiatikių vienuolyną ir susipažinome su sentikių kaimeliais prie Peipus ežero, mėgavomės Baltijos jūros (Suomijos įlankos) ramybe ties Kasmu kaimeliu. Neapsakomai puikų įspūdį padarė ekskursija į Palsmės dvarą, kuriame teko paragauti nacionalinius Estijos patiekalus. Apėjome pėsčiomis Talino senamiestį ir išgirdome nepakartojamus istorinius faktus apie jo žymiuosius objektus: Katedrą, Tompea pilį, Rotušės aikštės ansamblį, „Storąją Margaritą“, Hermano ir „Žvilgsnio į virtuvę“ bokštus, miesto gynybinę sieną, išgirdome net legendą apie senąją vaistinę ir marcipano kilmę, nuėjome „Ilgosios“ ir „Trumposios“ kojos maršrutus, prie Keila-Joa dvaro ansamblio grožėjomės niekada nematyta, neapsakomo grožio Keilos krioklio vandens srovės jėga.
Už šią puikią galimybę esu dėkinga Klaipėdos rajono švietimo centro metodininkei Nomedai Skliuderienei ir Priekulės vaikų lopšelio-darželio direktorei.
